Surenkamos perdangos armavimas

Sveiki,

Apie perdangos montavimą jau esu rašęs kartu su pamatų surinkimu čia. Tačiau perdangos gelžbetoninių plokščių sudėjimas ant pamatų blokų dar ne viskas. Perdangą būtina užarmuoti ir užbetonuoti visus tarpus ir kraštus.
Taip pat noriu pasikartoti, jog perdangos gali remtis tik tais kraštais, kuriose yra skylės. Šonu perdangas remti negalima, taip pat negalima remti per vidurį ar kitose vietose, galvojant, jog "taip bus tvirčiau" :)
Na parodysiu, kaip armavimas atrodo brėžiniuose ir kaip atrodo realybėje.

Rūsio perdangos armavimo brėžinys

Pagrindinė perdangos tarpų armatūra yra D10 mm. Jų dėjau po vieną strypą per visą ilgį į kiekvieną tarpą. Kad strypai negulėtų ant tarpo apačios, juos pririšau rišimo viela kiek aukčiau perdangos apačios. Per savo karjerą esu matęs ne kartą po klojinių nuėmimo, kaip išlenda armatūra iš lubų. Jeigu savininkai įsirenginėja tinkuotas,dažytas lubas, tai po kelių metų ar dar greičiau labai sėkmingai visos rūdys išlenda. Tas pats ir su šiukšlėmis, rišimo vielutėmis, o dar blogiau nuorūkomis, kurias statybininkai mėto ten, kur lengviausia paslėpti :)

Perdangos tarpų armatūra D10 mm

Kadangi perdangos linksta viena kryptimi žemyn ir toks linkimas tempia armatūrą link perdangos centro, tai armatūrą būtina užlenkti ir užkabinti už žiedo armatūros. Tai matosi aiškiai tiek brėžinyje, tiek žemiau nuotraukose. O siekiant lengviau sumontuoti, kablius dariau iš metrinio armatūros strypo užleisdamas prie perdangos tarpo armatūros. Nuotraukoje aukščiau matosi du strypai, t.y. užleidimas.

Užlenktas perdangos armatūros strypas

Užlenktas perdangos armatūros strypas

Aš tik pakeičiau žiedo armatūros išdėstymą, nes horizontaliai ji netilptų, be to žiedas gavosi šiek tiek aukštesnis dėl pamatų blokų nelygumų.

Jeigu nesigauna tokie maži tarpai tarp perdangų, o dėl skirtingos architektūros namų tie tarpai pavirsta monolitiniais ruožais, tuomet dedame armatūros kopetėles arba erdvinius karkasus. Aš visada rekomenduoju juos taip pat pririšti/užkabinti prie monolitinio žiedo.
Taip pat tarpus rekomenduojama užbetonuoti smulkiagrūdžiu paslankesniu betonu (S3-S4 slankumo klasės).

Tai tiek apie surenkamų perdangos plokščių armavimą, daug ko ir nepripasakosi. Jeigu turit klausimų, visada klauskite komentaruose. O kitas įrašas tinklaraštyje bus labai įdomus - monolitinių laiptų klojiniai ir armatūrą :) Kaip man sekėsi tokius laiptus pirmą kartą darytis pačiam.

Monolitinis žiedas pamatuose

Sveiki!

Praeitame įraše aš taip džiaugiausi, jog galų gale sudėjome 121 pamatų bloką, jog pamiršau vieną svarbų faktą - išvažiuodamas ekskavatorius iš garažo zonos ir atkasdamas įvažiavimo blokus juos užkliudė. Taigi oficialūs skaičiai - atvežta 121 blokas, sudėta 125 blokai :)

O dabar pereikime prie sekančio etapo - monolitinio žiedo. Šiuo metu pamatai, nors ir montuoti su perskirstymu/perrišimu, nėra pajėgūs atlaikyti koncentruotas apkrovas. Tai buvo galima pastebėti iš to, kaip ekskavatorius uždėjęs peilį ant pamatų bloko jį įskėlė vertikaliai. Kad apkrovos pasiskirstytų vienodžiau, reikalinga vientisa pamatų dalis virš pamatų blokų - ji vadinama monolitiniu žiedu. Tokie žiedai naudojami:

1. mūrijant, kai užbaigiamas aukštas, ir prieš stogo montavimą;
2. kai blokelių medžiaga silpnesnė - dujų silikato, keramikinių, keramzitbetonio ir kt.;
3. kai montuojamos konstrukcijos remiasi į mažą sienos plotą - sąramos, gegnės, dvitėjinės ar kito profilio metalinės sijos;
4. Kai yra tikimybė "išvirsti sienoms", t.y. kitos konstrukcijos spaudžia sienas į lauką - stogas linkęs skėstis taip versdamas sienas į lauką, balkonai ar kita eksploatacinė įranga.

Taigi monolitiniai žiedai yra labai svarbus pastatams. Ar jie reikalingi, kokie ir kur reikalingi, gali atsakyti tik konstruktorius. Tad ignoruoti šios konstrukcijos negalima. Apkrovos pasiskirsto paprastai - koncentruota didelė apkrova, kuri veikia monolitinį žiedą, lenkia monolitinio žiedo (mėlyna) armatūras (raudonos) ir ši kartu su pačiu monolitiniu žiedu paskirsto apkrovas po didesnį pamatų blokų (juodi) plotą.

Monolitinio žiedo apkrovų paskirstymas

Dar vienas monolitinio žiedo privalumas yra tas, jog jis išlygina paviršius (jeigu aišku teisingai atliktas). Mūsų atveju, kai pamatų blokai buvo nesertifikuoti, o jų paviršiaus nuokrypiai svyravo iki 5 cm (!!!) žiedas labai pagelbėtų, nes toliau turi mūrytis silikatiniai blokeliai, kurie yra labai tikslių matmenų, ir jiems reikalingas lygus pagrindas.

Bet koks monolitinis gelžbetonis pastate montuojamas pradedant arba nuo klojinių (perdanga, laiptai) arba nuo armatūros (sienos, žiedai). Žiedas montuojamas nuo armatūros. Armatūrą galima montuoti trimis paprastais būdais - atsivežant karkasus ir juos jungiant tarpusavyje (brangiausias, greičiausias), montuojant atskirais armatūros strypais ant plastikinių armatūros fiksatorių (pigus, lėčiausias) arba sukalant į pamatą vertikalius armatūros strypelius ir prie jų rišant išilginę armatūrą (greitesnis ir pigus). Aš pasirinkau sukalti strypus į pamatų blokus. Vertikaliai armatūrai, kur bus naudojama kaip ir skersinė armatūra, pasirinkau D10 mm skersmens armatūrą, nes ji pakankamai tvirta, kad įkalti, nors skersinei armatūrai užtektų ir D6 mm. Koks armatūros diametras, tokias skyles ir gręžiojausi. Kaliau apie 7-10 cm, to užteko, kad nebūtų įmanoma rankomis ištraukti strypų.

Kalama vertikali armatūra

Pirmoje eilėje dėjau D12 mm armatūros strypus pririšdamas juos prie vertikalios armatūros su armatūros rišimo viela. O viršuje D10 mm strypai. Visi strypai užleidžiami vienas su kitu į ilgį pagal taisyklę - 50 diametrų, t.y. jeigu armatūra 12 mm, tai reikia užleisti 12*50=600 mm. Rišau armatūrą su iš elektrodo pagamintu savadarbiu rišikliu :) Deja, jo dabar nenufotografavau, tai padarysiu kitam įrašui.

Armatūra monolitiniame žiede

Palei perdangos plokštes dėjau tik du strypus, kadangi yra mažesnis blokų plotis. Daugiau papasakosiu apie perdangos plokščių armavimą kitame trumpesniame įraše.

Armavimas po truputį juda

Kampuose ir susikirtimuose armatūros negalima nutraukti, todėl aš ją užlenkdavau ir pratęsdavau. Jeigu armatūra baigdavosi arti arba ant kampo, iš kitos pusės montuojama armatūra buvo užlenkiama ir užleidžiama. Bendros taisyklės, kur turi pasisukti kuri armatūra nėra, tai turėtų būti nurodyta konstrukcinėje dalyje. Mano atveju viena eilė pasisuka į kairę, kita į dešinę.

Kampų ir sujungimų armavimas

Kai armavimas atliktas, reikia pradėti montuoti klojinius. Klojiniams aš pasirinkau iš likučių turėtą OSB plokštę, kadangi pamatai apsipils žemėmis ir žiedo nesimatys, todėl grožio jam nereikia. Svarbiausia žiedui lygumas. Prieš montuojant žiedą kiekviename kampe su nivelyru atžymėjau vieną aukštį (tuo metu liniuotė rodė 136 cm, todėl kai kur ir užrašyta 136). OSB plokštės yra vienodų matmenų - 1250x2500 mm. Kadangi mano pamatų aukščiai skiriasi ir reikėjo juos išlyginti, todėl žiedo aukštis svyruoja nuo 30 cm iki 24 cm. OSB plokštes pasirinkau pjauti išilgai į tris dalis po 41,7 cm. Pjoviau su mažu kampiniu šlifuokliu, jam parduodami specialūs diskai medžiui 125 mm skersmens. Apie 10 cm minimum palikta ankerių montavimui. Nuo užsibrėžtos linijos iki plokštės apačios atskaičiavau, jog turi būti po 8 cm ir visur atsižymėjau reikiamą aukšti, kad reikėtų tik montuoti.

Sužymėtas vienas aukštis visuose kampuose.

Pirma plokštė. Apačia plokštės 8 cm aukščiau atžymėtos linijos.

Šį darbą, kaip ir armatūros rišimą daugiausiai atlikinėjau vienas. Nors ir sunku ir užtrunka, bet įmanoma. Viena ranka laikydamas plokštę už centro su kita ranka pragręždavau ankeriui (kalamam medsraigčiui su plastikiniu kaiščiu, bet toliau visur rašysiu "ankeris", nes taip greičiau) vietą. Kadangi tikslumas grybauja, todėl šio ankerio nekaldavau iki galo. Tuomet išlygindavau ir prikaldavau vieną galą. Tada, jeigu lygumas nugrybavo, išsukdavau vidurinį ankerį su suktuku ir taisydavau kitą plokštės galą, jeigu lygumas buvo geras, tai išsukti nereikėdavo. Sukales abiejuose galuose ankerius prikaldavau iš naujo centrinį. Visame procese lygumą tikrindavau pagal linijas ir pagal gulsčiuką.

 Įkalamas kraštinis ankeris pagal liniją.

Išsukamas centrinis ankeris.

3 dienų darbas...

4 dienų darbas

Kita žiedo pusė montuojama panašiai, bet papildomai reikia tikrinti plokščių lygumą ir pagal pirmą plokščių pusę. Pirmiausia pasitikrindavau plokštės lygumą. Montuodavau plokštes tokiu pačiu principu su laikinu centriniu ankeriu.

Plokštės sumontuotos lygiai.

Antra eilė plokščių taip pat lygi.

Surinkti klojiniai, tačiau reikės sutvirtinimų

Klojinių kampas

Vietoje, kur yra rūsys, yra pakankamai gili tranšėja, todėl surinkau laikinus pastolius remdamas brusus viename gale į gruntą, kitame gale į laikinai prisuktą dvigubo pjovimo lentą. Ant viršaus sudėjau kelias viengubo pjovimo lentas ir to pilnai užteko dviem žmonėms laisvai montuoti klojinius.

Laikini pastoliai.

Nors montuoti būtų buvę lengviau ne su gulsčiuku, o su lazeriu, tačiau dienos metu jo nesimatė. Taip ilgai dirbant ateidavo toks laikas, kai dar matai klojinius, tačiau pradeda matytis ir lazerio spindulys. Kaip matosi nuotraukose žemiau, lazeris apšviečia visas tris eiles klojinių, tai reiškia jie yra pakankamai lygūs :) Deja, buvo vietų, kur lazerio spindulys praeidavo arba aukščiau, arba žemiau klojinių viršaus. Ar verta juos dar lyginti? Perėjau su rulete ir pamatavau, atstumą iki spindulio, kur atstumas neviršijo 2-3 mm, nieko nelyginau, tik atsižymėjau ant sienos, o kur atstumas jau buvo didesnis, atsižymėjau taip pat ant sienos į kurią pusę reikia kelti ar leisti skydą ir kitą dieną pataisiau. Buvo vienas skydas, kurį prisukau garažo zonoje atskirai nuo kitų, todėl jis man buvo nugrybavęs 1 cm. Taip pat buvo paklaidų dėl skydų pjovimo linijos. Kadangi pjauta mažu kampiniu šlifuokliu, kai kur pjovimo linija nebūdavo labai lygi. Tačiau ir čia paklaidos buvo menkos.

Skydų lygumas.

 

Skydų lygumas.

 

Skydų lygumas.

 

Skydų lygumas. Matosi dešinėje skydas neapšviestas, bet ten nuokrypis 3 mm, o prie perdangos plokščių yra tik viena skydų eilė.

Taigi svarbiausia montuojant klojinius - atsižymėti vieną aukštį ir jo prisilaikyti.

Deja, armavimas ir klojinių montavimas yra imlus laikui darbas, o aš jį dažniausiai atlikinėjau vienas. Todėl mano optimistiniai planai pasidaryti jį per pusantro mėnesio savaitgaliais nuėjo šuniui ant uodegos. Realiai užtruksiu (taip, iki šiandienos jis dar nebaigtas, o buvo pradėtas rugpjūtį) iki lapkričio antros savaitės. O užtruksiu dar ir dėl to, jog vienu metu darau ir monolitinius laiptus (apie tai irgi vėliau).

Rūsys ir perdanga

Sveiki!

Tęsiame nuo ten, kur baigėme praeitame įraše apie rūsio įrengimą. Pradėjome montuoti iš abiejų pusių pamatų blokus, kadangi pasiekti laiptinės blokus galėjome tik taip. Apačioje padariau schemą, kaip atrodė montavimas. Prie rūsio reikėjo privažiuoti tik iš abiejų pusių, iš vienos niekaip nebūtume pasiekę abiejų sienų, nes gylis pakankamai didelis, o kaip jau rašiau anksčiau, šlaitai dėl birių gruntų labai lėkšti.

Blokų montavimo schema

Pirmiausia sumontavome trijų eilių sieną kairėje, jog galėtume ją užpilti ir arčiau privažiuoti su ekskavatoriumi. Žemiau dvejose nuotraukose matosi sumontuota siena ir jos užpylimas. Privažiavę su ekskavatoriumi padarėme įkalnę, kad būtų mažesnė tikimybė virsti ir ekskavatoriaus peilį dėjome ant blokų (dėl svorio net vienas blokas skilo per pusę, bet tai nedaro įtakos pamatų stiprumui).

Kairinė siena sumontuota, galima užpilti.

Siena užpilta, galima saugiai privažiuoti su ekskavatoriumi

Montavimo technologija niekuo nesiskiria - blokus ant pagrindo dedame pakloję hidroizoliaciją ir visose siūlėse dedame po du armatūros strypus d10 mm su perrišimu. Kiekvieną tarpą tarp blokų, kol ekskavatorius važiuoja atsivežti kito bloko, greitai užtriname su skiediniu ir užtrombuojame, o didesnius tarpus iš karto prigręžiame ir įtvirtiname klojinius, kuriuos su tuo pačiu, bet skystesniu skiediniu užpilame. Kelias dienas darbavomės keturiese - tai darbas tikrai daug greičiau ėjosi, nei pirmomis dienomis dviese su tėvu. Įsivaizduokit, reikia ir skiedinį užmaišyti, ir bloką nuvažiuoti paimti, jį užkabinti su stropais, atkabinti, jeigu tai pirma eilė ant grunto, tai dar ir apversti, pakišti tekstilinius stropus, iš naujo užkabinti... O kitas turi ruošti pagrindą - kloti hidroizoliaciją, dėti armatūrą, jeigu tai kampai, armatūrą tinkamai užlenkti, užleisti, paskleisti skiedinį, išlyginti skiedinį. Taip pat reikia iš karto užtrindinėti anksčiau sudėtų blokų siūles, gręžti ir montuoti klojinius, juos užpildinėti ir tankinti... + vienas žmogus darbą pagreitina ne du, bet tris kartus.
O kur dar atsarga dirbant. Schemoje raudonu debesėliu pažymėjau vietą, kurios buvo itin pavojingos montuojant. Blokus, kurie sveria po vieną toną kiekvienas, reikėjo atsivežti važiuojant aplink visą namą, tinkamai pastatyti ekskavatorių - schemoje blogai pažymėjau, tačiau blokus kelti galima tik stovint išilgai kėlimo krypčiai, t.y. kuo ilgesnis ekskavatorius, tuo jis stabilesnis, o šonu jį labai lengvai galima apversti ir su pusiniu bloku. Privalomai nuleisti peilį ir pakelti ekskavatoriaus priekį. Jeigu matote nuotraukoje žemiau, už namo, kur jau matosi kaimyno namas, lygaus pagrindo yra gal tik 3-4 metrai, toliau pušys ir tvora. Deja, tačiau dėl saugumo teko vieną pušį nupjauti, nes ekskavatorius tiesiog neturėjo vietos pravažiuoti, nekalbant apie jo pastatymą priešais namą. Nebūtų tiek daug rašliavos, jeigu nieko nenutiktų - tris kartus tėvas pajuto, kaip strėlę nutempė žemyn... O mes apačioje jau žinojom ką daryti - šokom į šoną. Visa laimė, kad dirbam atsargiai ir blokai nebuvo aukštai iškelti :) Taigi padaužę kelių blokų kampus užbaigėme rūsį.

Rūsio sienos baigtos

Liko keli blokai, kurie persiriš su svetainės pamatų blokais

Iš karto užbaigę rūsio sienas pradėjome kasti svetainės ir virtuvės zonų pamatų duobę, tačiau ją galėjome montuoti po vieną, t.y. iškasam vieną liniją ir montuojam, iškasam kitą liniją ir montuojam. Taip buvo todėl, nes kitaip ekskavatorius negalėtų išvažiuoti - visur mano puoselėtos paveldėtos iš ankstesnių savininkų ir naturalaus užsisėjimo pušys :)) O 14 arų sklypas atrodė toks didelis...

Artėja pabaiga! Paskutinis trečdalis

Paruošta sienų surišimui

Likus trečdaliui pamatų blokus jau skaičiavome po vieną, nes sudėti 121 vnt. blokų statybos pradžioje atrodė taip nerealu :) Paskutiniams pamatams dar kartą perskaičiavau visus blokus, ar ne per daug, ar ne per mažai užsisakiau, tačiau viskas atitiko idealiai.

Paskutinieji blokai, jau greitai pabaiga!

Baigta su blokais!

Čia jau ir baigėsi atostogos, kurios truko dvi savaites. Tačiau dėl itin biraus grunto, dėl lietaus vieną dieną ir neplanuoto grunto išvežimo, pamatų blokų montavimas užtruko grubiai tris savaites. Dirbome nuo dviejų iki keturių žmonių, dažniausiai dirbami tryse. Pagrindinis tikslas buvo dirbti taip, kad kuo mažiau stovėtų ekskavatorius, taip buvo pasiektas didžiausias montavimo greitis. Daugiausiai, man atrodo, per dieną sumontuodavome 20 blokų, bet tai buvo vienetinis atvejis, o dažniausiai 8-12 blokų. Jeigu skaičiuosime pagal žmogui mokamą atlyginimą už montavimą, tai mes arba būtume senai atleisti, arba dirbtume už mažiau nei minimumas :) Tačiau dirbant ne su bokštiniu kranu, ne su atvežtiniu skiediniu ir nuolat kasant perteklinį gruntą, rezultatas buvo neblogas.

O dabar atėjo laikas uždengti rūsį. Ekskavatoriui buvo paliktas užvažiavimas ant garažo, nors tėvas ir netikėjo, kad ekskavatoriumi jų niekaip nesumontuosime (svoris 1,3 tonos). Sakiau, kad sumontuosime, o jis sakė, kad samdyčiau kraną :) Sutarėme, kad pabandys - išlyginome garažo gruntą, nuėmėme planiruojantį sunkų kaušą ir ganėtinai lengvai pakėlėme plokštę.

Plokštės atvažiavo. Manipuliatoriaus vairuotojas jau norėjo jas sudėti už nedidelį mokestį, bet nebuvau pasiruošęs... :(

Po kelių savaičių susiruošėme ir pradėjome tryse montuoti plokštes.

Plokštės montuojamos paprastai. Kad tinkamai jas išlyginti, reikia pasidaryti mini klojinį. Aš jau buvau nusižymėjęs vienodą aukštį ant kiekvieno namo vidinio kampo. Pagal tą aukštį nusimušiau ištisinę liniją su linijų atmušėju (virvė, kuri susisuka į dažų talpyklą). Šis atmušėjas naudojamas taip - tarp dviejų taškų ištempiama virvė, įtempiama, per vidurį atitraukiama ir paleidžiama. Taip ant sienos lieka dažų milteliai, kurie ganėtinai ilgai laikosi ir pakankamai gerai matosi.
Pagal šį aukštį prisukau lentas 25x100 mm skerspjūvio. Šias lentas iškėliau maždaug 3 cm aukščiau pamatų blokų. Ji reikalinga tam, kad visos plokštės lygiai susidėtų, kad skiedinys plokštėms būtų lygiai paskirstytas ir siūlė tarp pamatų blokų ir plokščių būtų lygi. Papildomai dėjau d10 armatūrą į skiedinį, nors ji daugiau atlieka tokią pačią funkciją, kaip ir lenta, tačiau ji padėjo neišstumti viso skiedinio. Skiedinį ruošėme pakankamai sausą, tačiau tą dieną lijo ir jis greitai sušlapdavo.
Perdangos plokštės kiekvienas galas turi remtis ant sienų mažiausiai 8 cm. Aš mūsų namą projektavau taip, kad visos plokštės būtų standartinės ir remtųsi 10-12 cm. Plokštes ekskavatoriumi ganėtinai lengvai sudėdavome, o kelis centimetrus buvo galima palyginti ir su didesne montiruote.

Perdangos plokščių atrėmimo vieta.

Rūsį sudaro trys patalpos - du sandėliukai ir laiptinė. Vienas sandėliukas perdengiamas dviem plokštėmis, kitas trimis plokštėmis. Deja, bet reikėjo dvi plokštes išilgai pjauti. Tai yra leistina gamintojų - pagooglinus galima rasti perdangos plokščių pjaustymo rekomendacijas siaurinant jas arba įrengiant technologines angas jose. Plokštes pjovėme kol jos buvo sudėtos viena ant kitos, kadangi tai darėme su dideliu kampiniu šlifuokliu, tai teko daryti ir iš viršaus, ir iš apačios. Apačioje pjauti palindus po plokšte ir beveik gulomis netgi buvo lengviau, nes apatinis betono storis buvo daug mažesnis :)

Vienas sandėliukas perdengtas. Matosi kreipiančioji lenta.

Čia taip pat matosi kreipiančioji lenta.

Kitas rusys taip pat perdentas :)

Kol kas visus darbus atlikinėjome savo jėgomis. Bet, kadangi esu statybininkas, tikiuosi ir kitus darbus įveikti pats arba su šeimos pagalba. Sekantis darbas - monolitinis žiedas, skirtas perimti ir paskirstyti viso namo apkrovas ant pamatų blokų. Pabaigai įdedu nuotrauką, kaip atrodo pamatai kartu su perdengtu rūsiu.

Beveik užbaigtas nulinis ciklas

Rusys - reikalingas ar ne ir kaip padaryti?

Sveiki!

Rūsys namuose reikalingas ar ne? Anksčiau kiekvienas į šį klausimą atsakytų, kad taip, būtinai! Kur gi padėti bulves, uogienes, dviračius ir t.t.? O šiais laikais statytojai mažinasi plotus, aukštų skaičius, naikina rūsius, garažus - viskas dėl gyvenimo paprastumo, patogumo. Vis mažiau laiko praleidžiame namie, tad norisi tą laiką išnaudoti tik svarbiausiems dalykams. Tad kokios dar bulvės ir uogienės? Kam tada reikalingas tas rūsys?

O man jis reikalingas ir tam yra dvi priežastys:

1. man jis sąlyginai nieko nekainuoja - pamatai iš pamatų blokų, prisideda tik viena eilė, tai yra daugiausiai 320 EUR, plius kažkiek daugiau hidroizoliacijos, kurią ir taip darysiu, ir keli kvadratai apšiltinimo. Gruntai pas mane geri, tai hidroizoliacija nesudėtinga ir daug nekainuos. Na kas dar papildomai kainuoja, tai betoninės grindys/betono pasluoksnis - 440 EUR
2. patalpos mums turi tarnauti pagal paskirtį - garažas tai ne sandėlys, o dviejų automobilių laikymo vieta, tam skirtas bus rūsys, kuriame galėsime laikyti mažiau reikalingus daiktus (padangas, dviračius ne sezono metu, vaikų daiktus, maistą, kuris gali ilgiau stovėti, pavyzdžiui, sultis, uogienes, kelias daržoves, medų).

Tiesa, mes su žmona esame nusprendę, kad šiame name negyvensime viso gyvenimo, nes nemėgstame prisirišti prie daiktų. Taip ir turėtų būti, kad ne žmonės tarnauja namams, o namai turi tarnauti žmogui ir turi keistis kartu su savininko poreikiais - kol jaunas užtenka ir buto arba nedidelio kotedžo, kai turi vaikų reikalingas erdvesnis kotedžas arba namas, o kai vaikai jau iškeliauja savais keliais su savomis šeimomis, mano nuomone, geriausias būstas yra vieno aukšto be rūsio namas ant erdvesnio sklypo su didesne svetaine + virtuve, 2 san. mazgais ir 2 miegamaisiais. Va toks planas :)

Taigi darome rūsį. Nuo ko pradėti? Reikalinga didelė lygi duobė betono pagrindui:

Pradėta kasti duobė

Jau anksčiau esu rašęs apie tai, kokiame gylyje teko dirbti ir kokį gylį reikėjo pasiekti. Gylio skaičiavimus esu atlikęs šiame įraše. Tokiame gylyje ir su tokiu biriu gruntu atsirado problema - per naktį pribyra tiek grunto, kad užtrunkame virš valandos, kol visą ištraukiame. Reikėjo spręsti šią problemą.

Viena diena - nubyra keli kaušai žvyro...

Tankinimas vandeniu ir vibroplokšte.

Išsitempėme ašis ir pridėję po keliasdešimt cm nuo bloko krašto su purškiamais dažais atsižymėjome betono ribas. Matosi, kur rodyklės į šlaito pusę, kiek šlaitai pačiuožia. Taip pat ir tankinant apie 10 cm užplaukia. Tad vėl nukasinėjame, lyginame ir tankiname.

Sužymėti betono kraštai

Siekiant išvengti užbyrėjimo, sumontavome skydus

Vienintelis būdas, sustabdęs byrėjimą, buvo skydų sumontavimas. Palei betono kraštą sumontavome lentas 25x100 mm. Montavome paprastai - sukalam kuolus ir prie jų prisukame vertikaliai lentą. Betono pasluoksnis numatytas apie 10 cm. Ant smėlio paklojom 200 mikronų plėvelę ir sudėjau armatūros strypus D10 mm ant specialių armatūros fiksatorių, skirtų gruntui. Tankiau dėjau tik tose vietose, kur bus pamatų blokai (viršutinėje nuotraukoje matosi, kur pažymėta laiptinė). Betono pasluoksniui šiaip armatūros išvis nebūtina dėti, tačiau trūkiai gali atsirasti šalia blokų.
Atvažiavo "pumikas" su 5 m3 betono (automobilinis betono siurblys) ir paaiškėjo, kad pamiršo pasiimti giluminį vibratorių :) Gerai, kad netoli betono mazgo buvo mano žmona ir greitai atvežė. Galėjome pradėti pilti ir vibruoti. Betono pylimas nėra sudėtingas dalykas, tereikia pasiimti guminius batus ir būtinai akinius, jeigu nenorite apakti, nes betonas gali pažeisti akis, nepadės ir vanduo. Pilti reikia zigzagu, aukštį galima matuoti su iš armatūros suvirintu kryžiumi (10 cm su laikiklius). Betonavimui reikia minimum dviejų žmonių - vienas valdo betono žarną, kitas vibruoja. Dar galėtų būti trečias žmogus, kuris tikrina gylį ir lygina betoną. O plokštumas geriausiai lyginti ne su giluminiu vibratoriumi, bet su vibroliniuote. Bet mūsų pamatas nėra labai didelis, tad užteko giluminio.
Suvibravus reikia išlyginti. Tam aš panaudojau 1,7-2 m ilgio brusą 50x100 obliuotą. Per vidurį pritvirtinau ilgą 50x50 tašą/laikiklį (įrankis matosi sekančioje nuotraukoje kairėje, atremtas į armatūrą). Šiuo brusu reikia traukti per betono paviršių nuolat

Betono siurblys baigė darbą

Nelyginome su lazeriu ir nivelyru, bet paklaida gavosi 1,5 cm, o tai yra visai nedaug

Betoną visada po betonavimo reikia prižiūrėti - jeigu oras šiltas, betoną reikia visada laistyti, o jeigu ypač karšta, reikia papildomai uždengti plėvele, kad drėgmė neišgaruotų per greitai iš betono. Drėgmė reikalinga kad cementas kietėtų ir rištųsi. Betonas savo deklaruojamą stiprumą įgauna maždaug per 28 paras, tai labai priklauso nuo aplinkos poveikio. Apie 50 % stiprumo įgauna per savaitę. Mums tikrai užteko trijų dienų, jog galėtume montuoti pamatų blokus ant viršaus, kadangi montavome ne visus iš karto.
Apie montavimą jau esu rašęs - vėl dedame horizontalią hidroizoliaciją, kuri reikalinga sustabdyti drėgmę, kylančią betono kapiliarais į viršų, taip pat į kiekvieną siūlę armatūros strypus. Kampuose armatūrą užlenkdavau su vamzdžiu, D10 mm skersmens armatūra visai lengvai lenkiasi.

Pirmieji rūsio blokai.

Tarpus tarp blokų iš karto užpildydavome betonu.

Deja, blokų neįmanoma sumontuoti taip, kad neliktų tarpų. Tokias vietas iš karto paruošdavome ir užpildidavome betonu. Tiesiog prisukame du lapus OSB plokštės iš abiejų pusių ir užbetonuodavome tuo pačiu skiediniu, tik skystesniu, trombuojant tąšeliu. Jeigu tarpas būdavo didesnis, papildomai ant OSB prisukdavome lentų, kad betonas neišpūstų klojinio.
Aikštelėje turėjau atsispausdinęs kiekvienos eilės brėžinius su matmenimis. Taip mačiau kurioje eilėje iš keturių koks blokas yra montuojamas. Tai ir paspartina darbą, ir nebėra grėsmės, kad pritrūks arba bus per daug užsakyta pamatų blokų.

1 eilė blokų.

2 eilė blokų. Matosi mažas tarpas kampe, kurį užbetonavome.

Keturios eilės jau yra.

Šis kampas (nuotrauka aukščiau) yra maždaug vienos dienos darbas. Labai daug laiko atėmė grunto perkasimas. Pamatus pradėjome montuoti nuo garažo pusės, tačiau sumontavę mes juos turėjome užkasti gruntu, jog ekskavatorius galėtų arčiau privažiuoti rūsio. Matosi nuotraukose, jog garažo įvažiavimo blokai uždengti plėvele ir užkasti. Tiesiog neturėjome nei krano, nei didelio ekskavatoriaus, todėl jam teko privažiuoti iš visų pusių, jog galėtų saugiai paduoti ir pastatyti pamatų blokus ant pagrindo. Dar viena problema - labai birūs gruntai. Tai reiškia, jog šlaitai labai lėkšti ir nutolę nuo pamatų blokų montavimo vietos. Kuo toliau paduodamas pamatų blokas nuo ekskavatoriaus, tuo labiau jį verčia. Bet jeigu rašau šį blogą, reiškiasi sumontavome blokus saugiai :)

Kitame įraše bus daugiau nuotraukų ir aprašysiu savo pastebėjimus, klaidas ir svarbius momentus montuojant pamatų blokus ar įrengiant rūsį. Kol kas tiek!