Praeitame įraše aš taip džiaugiausi, jog galų gale sudėjome 121 pamatų bloką, jog pamiršau vieną svarbų faktą - išvažiuodamas ekskavatorius iš garažo zonos ir atkasdamas įvažiavimo blokus juos užkliudė. Taigi oficialūs skaičiai - atvežta 121 blokas, sudėta 125 blokai :)
O dabar pereikime prie sekančio etapo - monolitinio žiedo. Šiuo metu pamatai, nors ir montuoti su perskirstymu/perrišimu, nėra pajėgūs atlaikyti koncentruotas apkrovas. Tai buvo galima pastebėti iš to, kaip ekskavatorius uždėjęs peilį ant pamatų bloko jį įskėlė vertikaliai. Kad apkrovos pasiskirstytų vienodžiau, reikalinga vientisa pamatų dalis virš pamatų blokų - ji vadinama monolitiniu žiedu. Tokie žiedai naudojami:
- mūrijant, kai užbaigiamas aukštas, ir prieš stogo montavimą;
- kai blokelių medžiaga silpnesnė - dujų silikato, keramikinių, keramzitbetonio ir kt.;
- kai montuojamos konstrukcijos remiasi į mažą sienos plotą - sąramos, gegnės, dvitėjinės ar kito profilio metalinės sijos;
- Kai yra tikimybė "išvirsti sienoms", t.y. kitos konstrukcijos spaudžia sienas į lauką - stogas linkęs skėstis taip versdamas sienas į lauką, balkonai ar kita eksploatacinė įranga.
Taigi monolitiniai žiedai yra labai svarbus pastatams. Ar jie reikalingi, kokie ir kur reikalingi, gali atsakyti tik konstruktorius. Tad ignoruoti šios konstrukcijos negalima. Apkrovos pasiskirsto paprastai - koncentruota didelė apkrova, kuri veikia monolitinį žiedą, lenkia monolitinio žiedo (mėlyna) armatūras (raudonos) ir ši kartu su pačiu monolitiniu žiedu paskirsto apkrovas po didesnį pamatų blokų (juodi) plotą.
Monolitinio žiedo apkrovų paskirstymas
Dar vienas monolitinio žiedo privalumas yra tas, jog jis išlygina paviršius (jeigu aišku teisingai atliktas). Mūsų atveju, kai pamatų blokai buvo nesertifikuoti, o jų paviršiaus nuokrypiai svyravo iki 5 cm (!!!) žiedas labai pagelbėtų, nes toliau turi mūrytis silikatiniai blokeliai, kurie yra labai tikslių matmenų, ir jiems reikalingas lygus pagrindas.
Bet koks monolitinis gelžbetonis pastate montuojamas pradedant arba nuo klojinių (perdanga, laiptai) arba nuo armatūros (sienos, žiedai). Žiedas montuojamas nuo armatūros. Armatūrą galima montuoti trimis paprastais būdais - atsivežant karkasus ir juos jungiant tarpusavyje (brangiausias, greičiausias), montuojant atskirais armatūros strypais ant plastikinių armatūros fiksatorių (pigus, lėčiausias) arba sukalant į pamatą vertikalius armatūros strypelius ir prie jų rišant išilginę armatūrą (greitesnis ir pigus). Aš pasirinkau sukalti strypus į pamatų blokus. Vertikaliai armatūrai, kur bus naudojama kaip ir skersinė armatūra, pasirinkau D10 mm skersmens armatūrą, nes ji pakankamai tvirta, kad įkalti, nors skersinei armatūrai užtektų ir D6 mm. Koks armatūros diametras, tokias skyles ir gręžiojausi. Kaliau apie 7-10 cm, to užteko, kad nebūtų įmanoma rankomis ištraukti strypų.
Kalama vertikali armatūra
Pirmoje eilėje dėjau D12 mm armatūros strypus pririšdamas juos prie vertikalios armatūros su armatūros rišimo viela. O viršuje D10 mm strypai. Visi strypai užleidžiami vienas su kitu į ilgį pagal taisyklę - 50 diametrų, t.y. jeigu armatūra 12 mm, tai reikia užleisti 12*50=600 mm. Rišau armatūrą su iš elektrodo pagamintu savadarbiu rišikliu :) Deja, jo dabar nenufotografavau, tai padarysiu kitam įrašui.
Armatūra monolitiniame žiede
Palei perdangos plokštes dėjau tik du strypus, kadangi yra mažesnis blokų plotis. Daugiau papasakosiu apie perdangos plokščių armavimą kitame trumpesniame įraše.
Armavimas po truputį juda
Kampuose ir susikirtimuose armatūros negalima nutraukti, todėl aš ją užlenkdavau ir pratęsdavau. Jeigu armatūra baigdavosi arti arba ant kampo, iš kitos pusės montuojama armatūra buvo užlenkiama ir užleidžiama. Bendros taisyklės, kur turi pasisukti kuri armatūra nėra, tai turėtų būti nurodyta konstrukcinėje dalyje. Mano atveju viena eilė pasisuka į kairę, kita į dešinę.
Kampų ir sujungimų armavimas
Kai armavimas atliktas, reikia pradėti montuoti klojinius. Klojiniams aš pasirinkau iš likučių turėtą OSB plokštę, kadangi pamatai apsipils žemėmis ir žiedo nesimatys, todėl grožio jam nereikia. Svarbiausia žiedui lygumas. Prieš montuojant žiedą kiekviename kampe su nivelyru atžymėjau vieną aukštį (tuo metu liniuotė rodė 136 cm, todėl kai kur ir užrašyta 136). OSB plokštės yra vienodų matmenų - 1250x2500 mm. Kadangi mano pamatų aukščiai skiriasi ir reikėjo juos išlyginti, todėl žiedo aukštis svyruoja nuo 30 cm iki 24 cm. OSB plokštes pasirinkau pjauti išilgai į tris dalis po 41,7 cm. Pjoviau su mažu kampiniu šlifuokliu, jam parduodami specialūs diskai medžiui 125 mm skersmens. Apie 10 cm minimum palikta ankerių montavimui. Nuo užsibrėžtos linijos iki plokštės apačios atskaičiavau, jog turi būti po 8 cm ir visur atsižymėjau reikiamą aukšti, kad reikėtų tik montuoti.
Sužymėtas vienas aukštis visuose kampuose.
Pirma plokštė. Apačia plokštės 8 cm aukščiau atžymėtos linijos.
Šį darbą, kaip ir armatūros rišimą daugiausiai atlikinėjau vienas. Nors ir sunku ir užtrunka, bet įmanoma. Viena ranka laikydamas plokštę už centro su kita ranka pragręždavau ankeriui (kalamam medsraigčiui su plastikiniu kaiščiu, bet toliau visur rašysiu "ankeris", nes taip greičiau) vietą. Kadangi tikslumas grybauja, todėl šio ankerio nekaldavau iki galo. Tuomet išlygindavau ir prikaldavau vieną galą. Tada, jeigu lygumas nugrybavo, išsukdavau vidurinį ankerį su suktuku ir taisydavau kitą plokštės galą, jeigu lygumas buvo geras, tai išsukti nereikėdavo. Sukales abiejuose galuose ankerius prikaldavau iš naujo centrinį. Visame procese lygumą tikrindavau pagal linijas ir pagal gulsčiuką.
Įkalamas kraštinis ankeris pagal liniją.
Išsukamas centrinis ankeris.
3 dienų darbas...
4 dienų darbas
Kita žiedo pusė montuojama panašiai, bet papildomai reikia tikrinti plokščių lygumą ir pagal pirmą plokščių pusę. Pirmiausia pasitikrindavau plokštės lygumą. Montuodavau plokštes tokiu pačiu principu su laikinu centriniu ankeriu.
Plokštės sumontuotos lygiai.
Antra eilė plokščių taip pat lygi.
Surinkti klojiniai, tačiau reikės sutvirtinimų
Klojinių kampas
Vietoje, kur yra rūsys, yra pakankamai gili tranšėja, todėl surinkau laikinus pastolius remdamas brusus viename gale į gruntą, kitame gale į laikinai prisuktą dvigubo pjovimo lentą. Ant viršaus sudėjau kelias viengubo pjovimo lentas ir to pilnai užteko dviem žmonėms laisvai montuoti klojinius.
Laikini pastoliai.
Nors montuoti būtų buvę lengviau ne su gulsčiuku, o su lazeriu, tačiau dienos metu jo nesimatė. Taip ilgai dirbant ateidavo toks laikas, kai dar matai klojinius, tačiau pradeda matytis ir lazerio spindulys. Kaip matosi nuotraukose žemiau, lazeris apšviečia visas tris eiles klojinių, tai reiškia jie yra pakankamai lygūs :) Deja, buvo vietų, kur lazerio spindulys praeidavo arba aukščiau, arba žemiau klojinių viršaus. Ar verta juos dar lyginti? Perėjau su rulete ir pamatavau, atstumą iki spindulio, kur atstumas neviršijo 2-3 mm, nieko nelyginau, tik atsižymėjau ant sienos, o kur atstumas jau buvo didesnis, atsižymėjau taip pat ant sienos į kurią pusę reikia kelti ar leisti skydą ir kitą dieną pataisiau. Buvo vienas skydas, kurį prisukau garažo zonoje atskirai nuo kitų, todėl jis man buvo nugrybavęs 1 cm. Taip pat buvo paklaidų dėl skydų pjovimo linijos. Kadangi pjauta mažu kampiniu šlifuokliu, kai kur pjovimo linija nebūdavo labai lygi. Tačiau ir čia paklaidos buvo menkos.
Skydų lygumas.
Skydų lygumas.
Skydų lygumas.
Skydų lygumas. Matosi dešinėje skydas neapšviestas, bet ten nuokrypis 3 mm, o prie perdangos plokščių yra tik viena skydų eilė.
Taigi svarbiausia montuojant klojinius - atsižymėti vieną aukštį ir jo prisilaikyti.
Deja, armavimas ir klojinių montavimas yra imlus laikui darbas, o aš jį dažniausiai atlikinėjau vienas. Todėl mano optimistiniai planai pasidaryti jį per pusantro mėnesio savaitgaliais nuėjo šuniui ant uodegos. Realiai užtruksiu (taip, iki šiandienos jis dar nebaigtas, o buvo pradėtas rugpjūtį) iki lapkričio antros savaitės. O užtruksiu dar ir dėl to, jog vienu metu darau ir monolitinius laiptus (apie tai irgi vėliau).
No comments:
Post a Comment