Rusys - reikalingas ar ne ir kaip padaryti?

Sveiki!

Rūsys namuose reikalingas ar ne? Anksčiau kiekvienas į šį klausimą atsakytų, kad taip, būtinai! Kur gi padėti bulves, uogienes, dviračius ir t.t.? O šiais laikais statytojai mažinasi plotus, aukštų skaičius, naikina rūsius, garažus - viskas dėl gyvenimo paprastumo, patogumo. Vis mažiau laiko praleidžiame namie, tad norisi tą laiką išnaudoti tik svarbiausiems dalykams. Tad kokios dar bulvės ir uogienės? Kam tada reikalingas tas rūsys?

O man jis reikalingas ir tam yra dvi priežastys:

1. man jis sąlyginai nieko nekainuoja - pamatai iš pamatų blokų, prisideda tik viena eilė, tai yra daugiausiai 320 EUR, plius kažkiek daugiau hidroizoliacijos, kurią ir taip darysiu, ir keli kvadratai apšiltinimo. Gruntai pas mane geri, tai hidroizoliacija nesudėtinga ir daug nekainuos. Na kas dar papildomai kainuoja, tai betoninės grindys/betono pasluoksnis - 440 EUR
2. patalpos mums turi tarnauti pagal paskirtį - garažas tai ne sandėlys, o dviejų automobilių laikymo vieta, tam skirtas bus rūsys, kuriame galėsime laikyti mažiau reikalingus daiktus (padangas, dviračius ne sezono metu, vaikų daiktus, maistą, kuris gali ilgiau stovėti, pavyzdžiui, sultis, uogienes, kelias daržoves, medų).

Tiesa, mes su žmona esame nusprendę, kad šiame name negyvensime viso gyvenimo, nes nemėgstame prisirišti prie daiktų. Taip ir turėtų būti, kad ne žmonės tarnauja namams, o namai turi tarnauti žmogui ir turi keistis kartu su savininko poreikiais - kol jaunas užtenka ir buto arba nedidelio kotedžo, kai turi vaikų reikalingas erdvesnis kotedžas arba namas, o kai vaikai jau iškeliauja savais keliais su savomis šeimomis, mano nuomone, geriausias būstas yra vieno aukšto be rūsio namas ant erdvesnio sklypo su didesne svetaine + virtuve, 2 san. mazgais ir 2 miegamaisiais. Va toks planas :)

Taigi darome rūsį. Nuo ko pradėti? Reikalinga didelė lygi duobė betono pagrindui:

Pradėta kasti duobė

Jau anksčiau esu rašęs apie tai, kokiame gylyje teko dirbti ir kokį gylį reikėjo pasiekti. Gylio skaičiavimus esu atlikęs šiame įraše. Tokiame gylyje ir su tokiu biriu gruntu atsirado problema - per naktį pribyra tiek grunto, kad užtrunkame virš valandos, kol visą ištraukiame. Reikėjo spręsti šią problemą.

Viena diena - nubyra keli kaušai žvyro...

Tankinimas vandeniu ir vibroplokšte.

Išsitempėme ašis ir pridėję po keliasdešimt cm nuo bloko krašto su purškiamais dažais atsižymėjome betono ribas. Matosi, kur rodyklės į šlaito pusę, kiek šlaitai pačiuožia. Taip pat ir tankinant apie 10 cm užplaukia. Tad vėl nukasinėjame, lyginame ir tankiname.

Sužymėti betono kraštai

Siekiant išvengti užbyrėjimo, sumontavome skydus

Vienintelis būdas, sustabdęs byrėjimą, buvo skydų sumontavimas. Palei betono kraštą sumontavome lentas 25x100 mm. Montavome paprastai - sukalam kuolus ir prie jų prisukame vertikaliai lentą. Betono pasluoksnis numatytas apie 10 cm. Ant smėlio paklojom 200 mikronų plėvelę ir sudėjau armatūros strypus D10 mm ant specialių armatūros fiksatorių, skirtų gruntui. Tankiau dėjau tik tose vietose, kur bus pamatų blokai (viršutinėje nuotraukoje matosi, kur pažymėta laiptinė). Betono pasluoksniui šiaip armatūros išvis nebūtina dėti, tačiau trūkiai gali atsirasti šalia blokų.
Atvažiavo "pumikas" su 5 m3 betono (automobilinis betono siurblys) ir paaiškėjo, kad pamiršo pasiimti giluminį vibratorių :) Gerai, kad netoli betono mazgo buvo mano žmona ir greitai atvežė. Galėjome pradėti pilti ir vibruoti. Betono pylimas nėra sudėtingas dalykas, tereikia pasiimti guminius batus ir būtinai akinius, jeigu nenorite apakti, nes betonas gali pažeisti akis, nepadės ir vanduo. Pilti reikia zigzagu, aukštį galima matuoti su iš armatūros suvirintu kryžiumi (10 cm su laikiklius). Betonavimui reikia minimum dviejų žmonių - vienas valdo betono žarną, kitas vibruoja. Dar galėtų būti trečias žmogus, kuris tikrina gylį ir lygina betoną. O plokštumas geriausiai lyginti ne su giluminiu vibratoriumi, bet su vibroliniuote. Bet mūsų pamatas nėra labai didelis, tad užteko giluminio.
Suvibravus reikia išlyginti. Tam aš panaudojau 1,7-2 m ilgio brusą 50x100 obliuotą. Per vidurį pritvirtinau ilgą 50x50 tašą/laikiklį (įrankis matosi sekančioje nuotraukoje kairėje, atremtas į armatūrą). Šiuo brusu reikia traukti per betono paviršių nuolat

Betono siurblys baigė darbą

Nelyginome su lazeriu ir nivelyru, bet paklaida gavosi 1,5 cm, o tai yra visai nedaug

Betoną visada po betonavimo reikia prižiūrėti - jeigu oras šiltas, betoną reikia visada laistyti, o jeigu ypač karšta, reikia papildomai uždengti plėvele, kad drėgmė neišgaruotų per greitai iš betono. Drėgmė reikalinga kad cementas kietėtų ir rištųsi. Betonas savo deklaruojamą stiprumą įgauna maždaug per 28 paras, tai labai priklauso nuo aplinkos poveikio. Apie 50 % stiprumo įgauna per savaitę. Mums tikrai užteko trijų dienų, jog galėtume montuoti pamatų blokus ant viršaus, kadangi montavome ne visus iš karto.
Apie montavimą jau esu rašęs - vėl dedame horizontalią hidroizoliaciją, kuri reikalinga sustabdyti drėgmę, kylančią betono kapiliarais į viršų, taip pat į kiekvieną siūlę armatūros strypus. Kampuose armatūrą užlenkdavau su vamzdžiu, D10 mm skersmens armatūra visai lengvai lenkiasi.

Pirmieji rūsio blokai.

Tarpus tarp blokų iš karto užpildydavome betonu.

Deja, blokų neįmanoma sumontuoti taip, kad neliktų tarpų. Tokias vietas iš karto paruošdavome ir užpildidavome betonu. Tiesiog prisukame du lapus OSB plokštės iš abiejų pusių ir užbetonuodavome tuo pačiu skiediniu, tik skystesniu, trombuojant tąšeliu. Jeigu tarpas būdavo didesnis, papildomai ant OSB prisukdavome lentų, kad betonas neišpūstų klojinio.
Aikštelėje turėjau atsispausdinęs kiekvienos eilės brėžinius su matmenimis. Taip mačiau kurioje eilėje iš keturių koks blokas yra montuojamas. Tai ir paspartina darbą, ir nebėra grėsmės, kad pritrūks arba bus per daug užsakyta pamatų blokų.

1 eilė blokų.

2 eilė blokų. Matosi mažas tarpas kampe, kurį užbetonavome.

Keturios eilės jau yra.

Šis kampas (nuotrauka aukščiau) yra maždaug vienos dienos darbas. Labai daug laiko atėmė grunto perkasimas. Pamatus pradėjome montuoti nuo garažo pusės, tačiau sumontavę mes juos turėjome užkasti gruntu, jog ekskavatorius galėtų arčiau privažiuoti rūsio. Matosi nuotraukose, jog garažo įvažiavimo blokai uždengti plėvele ir užkasti. Tiesiog neturėjome nei krano, nei didelio ekskavatoriaus, todėl jam teko privažiuoti iš visų pusių, jog galėtų saugiai paduoti ir pastatyti pamatų blokus ant pagrindo. Dar viena problema - labai birūs gruntai. Tai reiškia, jog šlaitai labai lėkšti ir nutolę nuo pamatų blokų montavimo vietos. Kuo toliau paduodamas pamatų blokas nuo ekskavatoriaus, tuo labiau jį verčia. Bet jeigu rašau šį blogą, reiškiasi sumontavome blokus saugiai :)

Kitame įraše bus daugiau nuotraukų ir aprašysiu savo pastebėjimus, klaidas ir svarbius momentus montuojant pamatų blokus ar įrengiant rūsį. Kol kas tiek!