Tikiuosi, jog visi esate sveiki, laikotės karantino sąlygų ir neleidžiat virusui plisti daugiau laiko praleisdami namie :)
O mes jau kuris laikas darbuojamės. Po praeitų metų palikti pamatai išsilaikė neblogai, žiema buvo šilta, tad ir uždengimo neprireikė, bet atsarga gėdos nedaro. Ruberoido dangą nusirinkau nuo pamatų ir tęsiame darbus.
Štai taip buvo palikti pamatai žiemoti.
Ar esu rašęs apie tai, kaip prakaliau skylę kabeliui įvesti? Nebepamenu :) Reikia dažniau rašyti.
Pirmas darbas buvo sklypo tvarkymasis, bet apie tai nerašysiu, nes tvarkymasis trunka ilgiausiai ir yra nuobodžiausias darbas :)
Dar vienas svarbus darbas, tai šulinio kopetėlių įrengimas. Jau esu nusibalnojęs kelį kai nulūžo medinių kopetėlių viena pakopa, todėl normalių kopetėlių man labai reikėjo. Pirmiausia paruošiau armatūrą - D18 diametro sulenkiau į "U" formą ir nupurškiau cinko dažais. Tuomet vandens šulinyje pragręžiau skyles ir tiesiog sukaliau pakopas. Jos puikiai laikosi ir pačios be ankermasės.
Sugręžtos skylės su perskyrimu
Sukaltos pakopos. Dabar lipti daug patogiau.
Dabar prie pagrindinės temos - pamatų hidroizoliacija. Šiam darbui reikia gerai pasiruošti, todėl skirsiu tam atskirą įrašą.
Hidroizoliacijai pasirinkau vieną-du sluoksnius bituminio grunto Technonicol Dysperbit ir vienas sluoksnis Mida ruloninės hidroizoliacijos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios medžiagos yra hidroizoliacijoje! Jeigu bituminis gruntas yra su tirpikliais, šie tirpikliai gali labai greitai suardyti vėliau klijuojamą polistirolą ir jis nebeatliks savo funkcijos. Dysperbit yra vandens pagrindu, visiškai bekvapis gruntas. Esant poreikiui, šį gruntą galima skiesti vandeniu.
Pirmasis darbas buvo nurinkti uždėtą hidroizoliaciją. Antrasis atkasti tą dalį pamatų, kuriuos užpylė savaime byrantis gruntas. Šis darbas užtruko daugiausiai ir ne tik mano jėgų. O ties rūsiu atkasti reikėjo ne vieną kubą grunto įrengiant atramas, jog gruntas nebegrįžtų. Atkasus pamatus išvaliau juos kietu plastikinių šėrių šepečiu.
Grunto kiekis prie pamatų (čia dar ne daug :))
Atkasti pamatai
Pamatų papėdė
Užbetonuotas nuožulnus kampas
Taip pat reikėjo sutvarkyti visus namo kampus, siūles, OSB skydų likučius prie betono. Visas šias vietas tvarkiau su smulkiagrūdžiu sausu remontiniu betono mišiniu, kurio dalelių dydis 0-2 arba 0-4 mm. Tik su tokiu lengviausia dirbti, nes didesni akmenukai trukdo gerai užtrinti betoną mažose siūlėse.
Tvarkomos siūlės remontiniu betonu
Blokų galai nupjaunami ir išlyginami
Jeigu blokų galai neišlenda, juos reikia užbetonuoti, kad būtų išlaikyta plokštuma
Kai sutvarkiau pamatų blokus, galėjau tepti hidroizoliacinį gruntą. Pats gruntas yra tamsiai rudos spalvos grietinės tirštumo. Bandžiau tepti su stambaus plauko voleliu, bet blokai ir ypač mano lietas monolitas pasidengia ne pilnai. Todėl paėmęs lakavimo šepetį daug geriau padengiau visus pamatus. Tiesa, dengti reikia tik iš išorės.
Pradėtas dengti gruntas yra rudas
Pradžiūvęs gruntas jau yra juodas. Pratepiau papildomai blogiau užteptas vietas
Pietų sienos jau padengtos
O štai taip atrodo atkasti rūsio pamatai su trijų pakopų grunto atramomis.
Kadangi montuodami pamatų blokus skubėjome užbetonuoti rūsio padą, todėl jį išbetonavome didesnį, nei reikėjo. Todėl teko paimti didelį kampinį šlifuoklį ir įpjauti kampu padą tam, kad nuleisti hidroizoliaciją žemiau pado viršaus. Tai užtikrins vandens sustabdymą nuo pratekėjimo į pamato vidų ar rūsį. Dulkių buvo tiek, kad kastuvais griebk. Todėl prapyliau vandeniu, kad jos išbėgtų ir sienos prasivalytų.
Na kol kas tiek. Apie gruntavimo pabaigą nerašysiu, bet kitas įrašas bus apie hidroizoliavimą arba vartų ir vartelių montavimą. Iš kaimyno sužinojau, jog dažnas užklysta į sklypą pasižvalgyti, kas čia statoma, todėl džiaugiuosi, kad statybas pradėjau nuo tvoros ir dabar netrukus sumontuosime ir vartus. Tai reikalinga ne tik dėl mūsų privatumo, tačiau ir dėl smalsuolių saugumo - vien nuotraukoje aukščiau aš stoviu prie 2,7 metro aukščio krašto, o apačioje armatūros laiko skydus.
Na o pabaigai šiokios tokios naujienos - mūsų sklype apsigyveno dvi bičių šeimos, kurios, deja, buvo paliktos seno žmogaus be priežiūros. Tad buvusio šeimininko giminės pasirūpino, jog jos pakliūtų į prižiūrinčias rankas. Iš jų parsivežėme tris šeimas ir 9 tuščius avilius (dvi šeimos pakliuvo pas mus ant sklypo). O bitės vieną kartą pasisveikino su manimi geluonimi ir pradėjo darbuotis tiek, kad vos parskrenda namo. Aviliai nėra labai gražūs, bet radęs laisvo laiko juos sutvarkysiu.
Ne statybininko, bet bičių namai
Va su tokiomis "storomis" kojomis bitės parskrenda, o atrodo, kad gamtoje dar niekas nežydi.
O medumi mes prekiaujame Vilniuje :) Parduodame tik naturaliai suneštą medų.
No comments:
Post a Comment