Monday, May 25, 2020

Pamatų hidroizoliacija

Sveiki!

Sugrįžtam su naujais darbais ir įrašais. Per kelias pastarasias savaites šiek tiek pasistūmėjome.

Pradėsiu iš eilės ir papasakosiu, kaip sekėsi klijuoti pamatų hidroizoliaciją.
Pamatai ruošiami hidroizoliacijos klijavimui (šone atvyko putplastis EPS100 apšiltinimui)

Pasirinkau bituminę lakštinę prilydomą hidroizoliaciją Mida Uniflex PV S4B. Šis žymėjimas daug reiškia todėl detaliai paaiškinsiu:
  • Mida - gamintojas;
  • Uniflex - serija, dažniausiai serija reiškia naudotų medžiagų kokybę, ilgaamžiškumą ir pan. Jeigu trumpai ir gerai pamenu, tai nuo prasčiausio prie geriausio: Balt<Uniflex<Technoelast;
  • PV - poliesterio apatinis sluoksnis. Dar būna stiklūno, jis yra daug silpnesnis, nei poliesteris, todėl rekomenduoju rinktis poliesterį, nors kaina ir didesnė apie 20-30% (stiklūnas žymimas tiesiog "V");
  • S4B - 4 mm storio danga, S - lydoma dalis, B - viršaus padengimo dalis, kuri būna B (viršutinė danga, padengta stambiais mineraliniais užpildais - skalūnu, atsparus ultravioletui) arba S (apatinis sluoksnis, padengtas smulkiais pabarstais, mažai atsparus ultravioletui), tai, pavyzdžiui, būna S3S, S3B, S4S, S4B ir t.t.
Kadangi gruntai pas mane drenuojantys, tai nesirinkau geriausios dangos, paėmiau vidutinę. Nors ir tai, manau, kad bus overkill :)

Kaip rašiau anksčiau, prieš klijuojant hidroizoliaciją, reikia nugruntuoti pamatą bituminiu gruntu. Aš rinkausi gruntą vandens pagrindu, kuris neardo putplasčio, kitaip nei gruntas tirpiklių pagrindu. Hidroizoliacijos klijavimui reikės šių įrankių - dujų baliono, degiklio, mentelės, tąšo arba vamzdžio hidroizoliacijos užvyniavimui, peiliuko pjaustymui, geriausiai su kabliuku, o ne tiesaus, o apsaugai būtų gerai dirbti pilnai apsirengus, su šiltomis pirštinėmis ir akiniais, kadangi darbas vyksta su atvira ugnimi, ir, žinoma, šalia turi stovėti gesintuvas :)

Klijuojame vertikaliai. Atsimatuojame reikalingą ilgį hidroizoliacijos ir susipjaustome ruloną tokiais gabalais. Kiekvieną gabalą po vieną užvynioju ant tąšo ir dviese laikydami nuo apačios keliame į viršu, kol trečias žmogus išlydo hidroizoliacijos klijuojamos dalies plėvelę. Prieš tai labai svarbu gerai pakaitinti patį pamatą, taip ji geriau prilimpa. Tąšas yra sukamas į viršų nuolat spaudžiant jį prie pamato, taip beveik nereikia hidroizoliacijos papildomai spausti rankomis ar mentele.
Patogiausia klijuoti trims žmonėms

Yra tam tikra technologija, kaip teisingai klijuoti hidroizoliaciją. Pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į kaitinimą - ant klijuojamos pusės yra dažniausiai nupieštos snaigės, tad kaitinti reikia tiek, kad snaigės išnyktų/sudegtų, tačiau kai pats bitumas pradeda burbuliuoti, rūkti arba lašėti tai kaitinta yra per daug. Klijuojant hidroizoliaciją tarp rulono ir klijuojamo paviršiaus kaitinant ir vyniojant turi atsirasti nedidelis skysto bitumo sluoksnis, tokiu būdu jis tinkamai prisiklijuos.
Pirmi trys lapai! Mokomės

Išklijuotas garažo kampas

Taip pat labai svarbu atsižvelgti, kaip lapai susijungia tarpusavyje. Visuose lakšto kraštuose teisingai priklijavus turi išlysti skysto bitumo apie 5-10 mm, o tarp lapų yra palikta 10 cm speciali juosta užlaidai, tad tiek ir reikėtų užleisti viena ant kito. Nors tie milimetrai yra labiau reikalingi vykdant techninę priežiūrą, todėl, jeigu išlindo nors kažkiek bitumo ir nėra skylių tarp lapų, tai lakštai tarpusavyje susiklijavo tvarkingai. Jeigu vis dėlto yra tarpų, tai reikia užkišti mentelę, atitraukti, pakaitinti ir užspausti su ta pačia mentelę tiek, kad vėlgi išlįstų skysto bitumo.
Teisingai tarpusavyje suklijuoti bitumo lakštai 

Išlindęs bitumas rodo, jog tarpų nebėra

Bitumo lakštus pjoviau ilgesnius tam, kad galėčiau užversti juos į viršų ant žiedo, tokiu būdu jie geriau laikysis, nebus pavojaus, kad per nesužiūrėtus plyšius pateks vanduo tarp lakšto ir pamato.

Buvo ir sunkumų, ypač su vidiniais kampais. Tokiu atveju reikėjo per visą ilgį lenkti bitumo lakštą ir klijuoti po vieną pusę. Bitumo lakštą iš vienos pusės laikyti beveik neįmanoma, iš kitos pusės prilaikydavo su kitu tąšu, o kadangi bitumo lakštas būna minkštas ir karštas, tai tąšas dažnai pažeisdavo viršutinį lakšto sluoksnį. Tačiau, kaip anksčiau sakiau, tokiuose gruntuose, su nugruntuotomis sienomis ir ant viršaus armuotu ir papildomai membrana aptrauktu pamatu vanduo neprasiskverbs. Kai kur nepavyko ir išvengti raukšlių. Jas arba šalinome iš karto prispausdami, arba palikdavome, jeigu jos buvo menkos.
Sunkiausia dalis - vidiniai kampai

Įsidirbus pastebėjom, jog geriausiai ir lygiau prisiklijuoja lakštai tokia tvarka: išvyniotą lakštą dedame prie sienos (viršuje užlenkiam ant žiedo) ir priklijuojame apie metrą nuo apačios. Tada suvyniojame nuo viršaus ir toliau klijuojame į viršų.
Išklijuoti visi pamatai!

Užtrukome tryse keturias nepilnas dienas dėl orų arba dėl to, jog dirbome vakarais. Sekantis etapas - putplasčio klijavimas. Tam reikalui aš kitame įraše pristatysiu, kaip man sekėsi pasigaminti putplasčio pjaustyklę ir kiek man tai kainavo.